You are currently viewing ATSIJUNGĘ NUO KŪNO

ATSIJUNGĘ NUO KŪNO

Ar pilnai esate savo kūne?

Jeigu jūsų paklausčiau, ar pilnai esate savo kūne? Ko gero, nustebę ir linksėdami atsakytumėte: “tai aišku!”. Kas čia per klausimas?!  Vis tik pastebiu, kad daugelis mūsų esame atsijungę nuo savo kūno ir tuo pačiu nuo tikrojo savęs.

Nesvarbu, kad mes gyvename, vaikštome ir atliekame kasdienes užduotis, dažnai tai darome nesąmoningai – tarsi autopilotu.  Patys veikliausi ir socialiausi žmonės retai kada yra susijungę su savimi, nes mažai skiria dėmesio vidinės ir išorinės realybės integracijai.  Išsiblaškymas ir nuolatinis užimtumas padeda savęs nejausti.

Nesvarbu, kaip žiba mūsų išorinis pasaulis, kai esame atsijungę nuo savo kūno, mes dažnai jaučiamės nelaimingi, neišbaigti ir nematantys visa ko prasmės. Lieka rutina, sumaištis  ir viduje kirbantis nerimas, kad tarsi viską turi, bet kažko trūksta ir džiaugsmo nėra.

Dažnas mūsų išmokome atsijungti nuo savęs dar #vaikystėje , kai susidūrę su apleistumu, skausmu ar pasimetimą keliančiomis situacijomis, nežinojome ką su jomis daryti.  Dar tada ištreniravome save apsimesti, kad niekas nevyksta, ir užgniaužėme savo pyktį, liūdesį ir kitus nemalonius jausmus, kad būtų lengviau.

Taip padėjome save apsaugoti, nes buvome dar per maži, kad galėtume jausmus suprasti, tinkamai ir saugiai juos išreikšti.  Gal tada aplinka mūsų nenorėjo ar nemokėjo pamatyti, išgirsti, sureaguoti į tai, kas mums anuomet buvo svarbu. 

Bet mes jau nebesame maži. Ir mums nebereikia savęs ginti ar slopinti savo mintis, jausmus ar veiksmus vaikystėje išmoktais gynybiniais mechanizmais.  Neigimas, vengimas ar slopinimas tik didina atskirtį nuo savęs.  O kai esame atsijungę nuo savęs, negalime sukurti artimo ryšio ir su kitais.

Atsijungę nuo kūno

Sugrįžti į kūną reiškia #atgimti savyje iš naujo. Reiškia nebėgti nuo savęs ir neslopinti to, kas yra viduje visokiomis “tralialiūškėmis”, kad ir kas tai būtų (maistas, alkoholis, seksas, kompiuteriniai žaidimai, šopinimasis, grožio blizgučiai, egzotinės kelionės, fancy renginiai ar kitos linksmybės). 

Būti savo kūne reiškia aiškiai suvokti, kaip ir kame aš gyvenu. Ką aš jaučiu dabar? Kame aš esu kasdien? Fiziškai, mentališkai, emociškai ir dvasiškai. Kai atsijungiame nuo kūno #fiziškai, mes netgi nepastebime, kada sergame ar mums realiai kažką skauda!  Arba sakome sau: “ai praeis, nieko rimto, turiu svarbesnių reikalų”…  Galime neigti savo skausmą ir taip save apleisti. Bet ką tuo laimėsite..? 

Sugrįžti į savo kūną, reiškia būti artimesniame kontakte su savo #pojūčiais. Koks yra mano kvėpavimas  – gilus ar paviršutinis, lėtas ar kaip triušiuko greitas? Ar aš jaučiu savo kūno šilumą , o gal šaltį  ar drebulį. Gal kažkas manyje dirgina ar silpna? Ar girdi savo širdį – ar ji plaka ramiai ar daužosi neramiu ritmu? 

Ar tinkamai savimi rūpinamės?  Kai esame kontakte su savo kūnu, mes geriau jaučiame, ko jam iš tikrųjų reikia. Ar jis pakankamai šiąnakt pamiegojo?  Ar suteikėme jam reikalingo maisto?  Ar valgis buvo šviežias, turtingas ir skanus?  Ar kūną prausiau kasdien vandeniu, ar tinkamai jį  išmasažavau? Gal reikia jam mankštos? 

Esant savo kūne lengviau įsisavinti savo #emocijas ir #jausmus.  Nebereikia nepriimtinų emocijų ir jausmų nesąmoningai išveikinėti ar projektuoti į kitus. Mes tampame savo pojūčių šeimininkais. Su kokia nuotaika aš pabudau ar einu miegoti? Ką mano emocinė būsena indikuoja darbo metu ir bendraujant su skirtingais žmonėmis?

Kai susijungiame su savo kūnu, lengviau įsiklausyti ir į savo #mintis. Ką jos man sako? Ar man patinka tai, ką šiuo metu girdžiu? Ar norėčiau kažką pakeisti, jei manęs tai netenkina? Beje, ar tikrai tai yra #mano mintys? Gal dalis jų yra integruotos mane supančios aplinkos? 

Mes dažnai nesąmoningai perimame kitų požiūrius apie tai, kokie esame ir kokiais turėtumėme būti.  Tai buvo aktualu ir įsirašė į pasąmonę dar vaikystėje – ypatingai iki 7 metų.  Ką anuomet nuolat girdėjome ir matėme?  Kai esame savo kūne, mes leidžiame sau iš naujo perklausyti savo mintis – tą besikartojančią istoriją apie mus ir kritiškai įvertinti jos turinį. Ar tai tikrai apie mane?

Sugrįžus į savo kūną, mums lengviau išgirsti savo #sielą.  Kaip jaučiamės dvasiškai? Ar klausiate savęs..? Ar esame pilni ir save išpildantys?  Įvertinkime, ką jau turime ir kaip galėtume praturtinti save papildomai ar kitaip? Kai esame savo kūne, mums nebereikia žvalgytis į išorę ir klausti patarimų iš aplinkos. 

Mums lengva įsiklausyti į intuiciją. Ji padeda rasti reikalingus atsakymus – ką mums transliuoja vidus? Kokie tikrieji mūsų #poreikiai#vertybės ir #tikslai?  Kas iš tikrųjų yra mūsų ir ne mūsų? Ko turėtume atsisakyti ir ko daryti daugiau?  Taip susigrąžinsite savo gyvenimui džiaugsmą, pasitenkinimą ir prasmę. 

Atrodo viskas paprasta? Ne, tikrai taip nėra. Žinau. Ypatingai, jei buvote atsijungę nuo savo kūno pojūčių dešimtmečius. Sugrįžti į kūną, reiškia priimti ir visa tai, kas jam gali būti nemalonu ir į ką anksčiau nesinorėjo žiūrėti.  Atminkite tai, kad kažkada užslopintas skausmas, uždarė galimybę jausti ir džiaugsmą. Tai abi medalio pusės. Priimsi vieną, priimsi ir kitą.

Ar verta? Netgi labai.  Ši kelionė yra verta milijono – kiek sumokėsi, tiek ir gausi atgal. Integraciją, pilnatvę, meilę, įkvėpimą, saviraišką bei tikrą pasitenkinimą ir gyvenimo prasmę. Be to, atmink, jog būnant kontakte su savimi, būsi artimesniame kontakte ir su kitais , įskaitant gamtą ir visą pasaulį. O tai yra visa ko esmė.

Ar pasiruošę atgimti iš naujo? 

Ryšyje su savimi ir kitais