Visata yra labai protinga: ji reaguoja į žmogaus skleidžiamas vibracijas, kurias sukelia pasikartojančios mintys, gilūs įsitikinimai ir jausmai. Ji atsiliepia į tai, kas atitinka dominuojantį žmogaus būties rezonansą. Vibruojant „kaip visada”, Visata ir atsiunčia „kaip visada”.

Visgi, Visata mato, kur žmogus turi evoliucionuoti, siunčia ženklus per žmones, situacijas, ligas ir kitokius iššūkius, kurie sujudina vidų ir priverčia susimąstyti. Elgiantis „kaip visada”, blokuojama tėkmė – būties energija. Bet kokie sprendimai reikalingi ten, kur energija stringa, neteka, sustingsta ar netgi pelkėja.

Priešinantis tėkmei, mes priešinamės evoliucijai. Laikomės įsikibę to, ką taip ilgai kūrėme savo galvoje, tapatybėje ar „tobuloje” realybėje. Nors giliai viduje ir žinome, kad tos atramos kliba, pūva ar rūdija, vis tik bandome tai užlopyti, užglaistyti ar apdengti kažkuo kitu, kad tik ta erozija mums ar kitiems nebadytų akių.

Bet tai laikina. Ignoruodami evoliuciją, mes išduodame savo potencialą būti, patirti, suprasti apie save, aplinką ir apskritai gyvenimą daugiau. Matome susikurtą gyvenimo idealų paveikslą, kuris į rėmus pradeda nebetilpti, spaudžia, lūžta ir prašosi būti praplėstas.

Neįmanoma tėkmės nepastebėti: ji skleidžia kažkokį neįprastą aromatą ar atspalvį to, apie ką visada giliai viduje svajojome, slapta troškome, tačiau negalėjome sau leisti pagalvoti, kad esame to verti.

Bet Visata yra labai geranoriška ir mylinti – ji visada mums suteikia šansą pabandyti kažką daryti kitaip. Tik šįkart su meile…