Ar žinote tą jausmą, kai kūrybiškumo ir įkvėpimo apimti norime įgyvendinti naują, originalią idėją, išbandyti kitokią veiklą, tačiau kažkas viduje mus pradeda stabdyti? Prieš porą savaičių klientė užsiminė, kad niekaip negali užbaigti vieno projekto, nes galbūt ji bijo sėkmės! Ką? Nieko sau, pagalvojau… Juk mes visi kažką veikiame, norėdami gauti tai, ko iš tikrųjų norime, siekiame įgyvendinti svajones, paversdami jas realybe? Nors… Netgi pati turiu keletą idėjų ateičiai, ir pradedu pastebėti, jog kartkartėmis galvą pradeda kvaršinti įvairios abejonės, o entuziazmą ima slopinti ribojantys įsitikinimai… Mintyse kaip sirena kartais pradeda rėkti tas nejaukusis: „o kas bus, jeigu nepasiseks???“. Kalbant apie tai, užvakar draugė manęs paklausė: „O KAS BUS JEIGU PASISEKS???”. Tąkart nutilau kaip vandens į burną prisisėmusi ir staiga pradėjau isteriškai juoktis! Atrodo, šis mąstymo scenarijus mūsų lietuviškame mentalitete nelabai yra įrašytas, ar ne? Istorinis kontekstas išmokė mus nuolatos kovoti už save, nes grėsmė gali tykoti vos ne už kiekvieno kampo tiesiogine ir netiesiogine to žodžio prasme.
Pripažinimas
Šiandien vėl netyčia galvoje pradėjo tvinksėti: tai KO MES LABIAU BIJOME – NESĖKMĖS AR SĖKMĖS?! Einant gilyn į mentalinius priežastingumo procesus – tame, iš tikrųjų, įžvelgiau racijos. KAS GI YRA SĖKMĖ? Galbūt tai yra talentų, sunkaus darbo ir netikėtų palankių aplinkybių derinys, lemiantis rezultatus, kurių, deja, pasiekia ne kiekvienas. O kas būna tada? Patyrus sėkmę pelnome aplinkinių žmonių PRIPAŽINIMĄ ir įvertinimą, pagyrimus, kokie mes esame „nuostabūs“. O ar mums lengva priimti komplimentus? Ne visada. Kartais net žmogus susiduria su gėdos jausmu, nes pasiekia daugiau nei jo namiškiai, giminės, draugai ar kolegos darbe. Gali net kilti mintis, kad esi to nenusipelnęs – nevertas.
Klysti ne(be)galima
Kuo aukštesni pasiekimai – tuo garsesni socialinės aplinkos „aikčiojimai“, kuriuos dažnai lydi tokie palinkėjimai: „daryk taip ir toliau“, „nesustok“, „na, dabar tai jau bus dar daugiau veiklos”. Ką tai reiškia? O gi greičiausiai, kad dabar kartelė yra užkelta dar aukščiau ir joks NESĖKMĖS VARIANTAS YRA LATENTIŠKAI NETOLERUOTINAS. Žmonės neretai įsivaizduoja, kad sėkmė profesinėje srityje skatina „lyti“ pinigais iš dangaus, lepina klientų gausa, inovatoriškomis idėjomis, naujais projektais. Jeigu sukūriau iš pažiūros tobulus santykius ar šeimą – viskas taip ir bus AMŽINAI. Pastojau – kūdikį lengvai išnešiosiu, o vaikai užaugs SAVAIME laimingi ir sveiki. Pastačiau namą – jis man tarnaus BESĄLYGIŠKAI, nieko nereikės investuoti, prižiūrėti ir pan. Atrodo, kad MAGIŠKAI viskas tiesiog turėtų eiti – kaip per sviestą ir net gal nebereikia dėti pastangų. Na o Visata tiesiog visuomet įjungia žalią šviesą visame kame, ką sugalvojau ar sukūriau. Aš NEBEGALIU KLYSTI: mano pečius gaubia įvairūs ne tik socialiniai, bet ir vidiniai – asmeniniai LŪKESČIAI sau, kad PRIVALO VISKAS SEKTIS, kad ir ką bedaryčiau. Tokiu būdu ne kiti, o pats sau priešu tampu. Dėl šių priežasčių pasaulinio garso „žvaigždės“ pradeda ieškotis greitų, bet nelabai sveikų psichikos nuraminimo būdų arba net nusprendžia pasitraukti iš arenos ekstremaliu būdu.
Negatyvus aplinkos požiūris
Antra medalio pusė kalbant apie sėkmę yra PAVYDAS, neapykanta ir apkalbos. Nors ir susilauki maloningų pasveikinimų – tik dalis jų būna iš tiesų nuoširdūs. Tokia yra sėkmės kaina. Taip jau yra – tradicinis žmogus, matydamas kitų sėkmę, instinktyviai pradeda LYGINTI SAVE SU KITAIS. Ir tai pradeda pačiam sau NEPATIKTI, nes jautiesi mažiau pasiekęs, menkesnis, niekam tikęs… Arba kitaip – likimo žvaigždžių nepalytėtas. Tokiu atveju, kas belieka: nuryti nuoskaudą, ieškoti sėkmingo ir talentingo žmogaus silpnų vietų, jas ironiškai viešinti, pašiepti ar atstumti. Taip pat riboto mąstymo žmonės gali tradiciškai užpilti dar didesnį „negatyvą“ ant tavęs, išryškindami ateities sėkmių pasekmes, galimas patirti nesėkmes, įvaryti nepagrįstų BAIMIŲ, gąsdinti ar kitais būdais „nusodinti“ entuziazmą ir pozityvų mąstymą. Kitas sakytų: „koks tau skirtumas – čia jų problemos ir nekreipk tu dėmesio“. Bet, deja, net ir stipriausiam žmogui tai ne visada pavyksta.
Svajonės atsisakymas
Poreikis išlaikyti sukurtą sėkmingą tapatybę ir didžiulės atsakomybės perspektyva iš tiesų kelia stresą, pradeda VARGINTI ir kirbina ABEJONIŲ ir nerimo vibracijas. Noras kažką įgyvendinti virsta tik KALBĖJIMU apie tai arba pasiteisinimu, dėl ko dabar negaliu daryti tai, apie ką svajoju. Užsiimame kitais darbais ar malonumais, kurie padeda prasiblaškyti, tačiau nebesutelkiame KONCENTRACIJOS ties pagrindiniu gyvenimo tikslu. Dėl to kartais nusprendžiame NEUŽBAIGTI darbo iki galo, atidėlioti svarbias užduotis, uždaryti įmonę, atsisakyti kūrybiško projekto, nutraukti ilgalaikius santykius ir pan. Prie to paties dar pamąstymui: kartais sėkmės siekis yra žmogaus pagrindinis gyvenimo tikslas ir prasmė, todėl ĮGYVENDINUS SVAJONĘ – GALI NEBELIKTI MOTYVO, energijos judėti į priekį. Procesas nebeteka. Tai gal mums ne sėkmės reikia, o sėkmingo ir malonaus, nesibaigiančio proceso, kuriame viršūnės nėra ir niekada nebus? 😉
Ne MANO svajonė
Dar vienas įdomus pastebėjimas: KARTAIS TAI, KO MES NORIME YRA NE TAI, KO MUMS REIKIA! Tai gali būti aukšta pozicija darbe, išplėtotas verslas, valstybinės reikšmės apdovanojimas, milijonas sąskaitoje, labiausiai trokštamas mylimasis mieste, ilgai lauktas kūdikis, aukštojo mokslo pabaigimas, gražuolės ar stipriausio vyro titulas pasaulyje. Bet kas. Mes kartais nesuvokiame, KAS SLYPI UŽ TO? Ką mes su tuo darysime, kai tai virs realybe? Atsižvelgiant į tai, savo klientų, kurie įnirtingai įsikimba į konkrečią mintį, idėją, svajonę, paskatinu ĮSIVAIZDUOTI SAVO GYVENIMĄ PO TO: po mėnesio, pusės metų, 3-5 metų, 10-20 metų ir pan. Kaip, mūsų požiūriu, atrodys gyvenimas, kai GAUSIME TAI, APIE KĄ ILGĄ LAIKĄ SVAJOJOME? Ironiška, bet toks paprastas pratimas gali padėti suprasti, kad visos mūsų pastangos, viltys, mintys, energija, patirtas stresas yra skirtas, pavyzdžiui, TĖVŲ NEIŠSIPILDŽIUSIOMS SVAJONĖMS įgyvendinti arba VISUOMENĖS primestoms normoms atitikti. Per mus veikia projekcija, o kai esame nesąmoningi ir nuolatos bėgame – mes to nepastebime. Taigi, retoriškai klausiu: KIENO SVAJONES SIEKIAME ĮGYVENDINTI IR KIENO GYVENIMĄ GYVENAME?
Sėkmės baimės įveika
Pabaigai: jeigu esame talentingi ir esame verti priimti likimo dovanas, ką gi daryti su sėkmės baime? Pirmiausia, svarbu suvokti, kad baimė yra natūralus dalykas ir mokytis ją IŠJAUSTI, priimti. Tam labiausiai gelbsti įvairios meditacinės praktikos arba tiesiog susitelkimas į KVĖPAVIMĄ su tikslu nusiraminti. Kas mums yra sėkmė ir kaip ji atrodo? Galime atrasti ją KŪNE arba į ją pasižiūrėti iš šono pamatant visas jai būdingas charakteristikas: formą, spalvą, skonį, kvapą. Tokiu būdu vyksta atsitapatinimas nuo „aš“ į kažką kitą („aš nesu baimė“). Galima palaipsniui perprogramuoti mąstymą pozityviomis AFIRMACIJOMIS ar maloniomis ateities VIZUALIZACIJOMIS: susidraugauti su ta mintimi, kad būti sėkmingam nieko blogo ar negarbingo. Pamatykime, ką reiškia patirti sėkmę: sudarykime sąrašą prioritetų, kurie teigiamai paveiks mūsų gyvenimą ir koncentruokimės tik į tai. KUR DĖMESYS – TEN ENERGIJA, pamenat? 🙂 Svarbu būti tarp žmonių, kurie iš tikrųjų džiaugiasi mūsų sėkme ir nuoširdžiai mus PALAIKO. Tai kaip reaktyvinis užtaisas, skatinantis neužmigti, o judėti į priekį! Žvelgiant iš kiek dvasingesnės pusės: galima po truputėlį mokytis NESUSITAPATINTI su savo vaidmeniu, titulais, pasiekimais ar kitais „antpečiais“ – t.y. PASIDŽIAUGTI rezultatu, bet NEPRISIRIŠTI prie rezultato. Tokiu būdu žmogus įgauna LENGVUMO, paprastumo, žemiškumo ir gali toliau užsiimti sau miela širdžiai veikla, būti tuo, kuo nori būti ir su tuo, kas patinka.
Vidinės harmonijos link <3
