You are currently viewing BŪTI GERA (-U)

BŪTI GERA (-U)

Kaip mes dažnai save apleidžiame, siekiant būti gera (-u)?

Jie tau nuo mažens kartojo, kad privalai visiems padėti. Būti laiku. Kruopščiai atlikti namų darbus. Daug šypsotis ir niekada nepykti.

Jie tau pasakojo, kad būsi vertinga(-as) tik tada, kai suksies kaip bitutė, iššveisi visus namų kampus, paruoši visiems valgyti ir uždirbsi krūvą pinigų.

Jie tau daug kartų kartojo, kad būsi laiminga(-as) tik tada, kai vesi ar ištekėsi ir pagimdysi vaikų. Kitiems – kai pastatysi namą, turėsi stabilų darbą, įgysi socialinį statusą ir išmokėsi paskolą.

Visą laiką tikėjai, kad privalai su visais sutarti, kiekvieną išklausyti ir įgyvendinti jų norus bei prašymus – tėvų, vaikų, sutuoktinio, draugų, kaimynų, darbdavių, kolegų ar klientų.

Jie tau nepasakė vienintelio – kad tu taip pat esi vertinga(-as) ir reikšminga(-as). Kad tavo norai ir poreikiai taip pat yra svarbūs.

Kad tau nereikia patenkinti visą pasaulį ir atsiklausti kitų, kad galėtum pasirūpinti savimi.

Jie tau melavo, kad tavo emocijos ir jausmai nėra svarbūs. Ir turi teisę būti pamatyti ir tinkamai atliepti.

Jie nutylėjo, kad ir tu gali pasirinkti bei nuspręsti, kaip pasielgti šiandien ir ką daryti su visu savo gyvenimu ateityje.

 

Būti gera

Jie nepasakė tau, kad tu gali persigalvoti, tiesiog pakeisti savo nuomonę, kažko atsisakyti ar išeiti – be didelės vidinės graužaties ar kalnų atsiprašymų.

Jie neleido tau turėti savo laiką ir erdvę. Kad sugrįžtum į save ir pagaliau išgirstum, ko iš tikrųjų nori tavo vidus ir ko tau labiausiai reikia šiandien.

Tu net nepagavai to momento, kad tai, ką jie tau šitiek metų kartojo, tapo tavo vidinio dialogo dalimi, kuriuo nejučia patikėjai ir pagal tai autopilotu gyveni.

Kad tai, ko norėjo iš tavęs kiti, tapo kelrodžiu tavo realybėje dabar.

Bet, klausyk, nuoširdžiai atsakyk sau: ar tai iš tikrųjų esi tu? Ar būdama(-as) gera(-u) kitiems, esi gera(-as) sau?

Jei atsakymą jau žinai, suprask, kad tau nereikia jausti kaltės kažko nebedaryti ar daryti kitaip.

Kaltę pasąmoningai mums įdiegė tie, kuriems yra naudinga valdyti ir išnaudoti kitus. Kuo didesnė kaltė, tuo lengviau mus išmušti iš vidinės ašies. „Esu kaltas, kaltas, kaltas…” – nieko neprimena..?

Dėl to, turi pirmiausia suvokti, kas tu esi, kokie tikrieji tavo poreikiai ir vertybės. Ir kad visa tai yra TAU labai svarbu. Tai tampa TAVO prioritetu.

Tau nereikia būti visada gerai(-u), padėti ir gelbėti kitus, spręsti jų problemas ir reaguoti į visus aplinkos poreikius ir lūkesčius.

Įdėmiai apsvarstyk, už ką esi atsakinga(-as) tu, o už ką iš tikrųjų yra atsakingi kiti? Kokią kainą tu už tai moki? Ar pasaulis sugrius, jei kažko atsisakysi, pakeisi ar nebedarysi?

Kai tvirtai esi savo ašyje, yra daug lengviau iškomunikuoti kitiems apie savo poreikius ir kokio elgesio tu norėtum iš aplinkos.

Tačiau apibrėžiant santykio ribas nerėkauk, nesiplūsk, kitų nežemink ir nekaltink. Išsakyk SAVO poziciją, o ne apie kitus. Daryti tai ramiai, bet tvirtai. Ir pasiruošk iš anksto.

Suprask, kad tie, kurie buvo pripratę prie „nuolankaus ir visas komandas vykdančio aptarnaujančio personalo”, pradžioje labai priešinsis ir supyks.

Jei nuspręsi dažniau pasirinkti ir atstovėti save bei siekti pokyčių, jiems tai labai nepatiks.

Tu suardysi nusistovėjusią tvarką, sujauksi įprastus standartus ir sudrebinsi jų įsisenėjusius įsitikinimus, kaip viskas turėtų būti.

Be to, aplinka supyks, nes jiems reikės sumažinti primestus lūkesčius ir perimti dalį tavo atsakomybių bei pareigų patiems. Nes iš tikrųjų, jie ir buvo už tai atsakingi, o ne tu.

Jie tau sakys, kad tu tai sugebi padaryti geriausiai, kad jie kažko nežino, nemoka, nesupranta ar neturi resursų. Na ir kas. Tegul auga ir sprendžiasi patys.

Tu tai gali padaryti greitai ir lengvai, nes daug kartų aukojai save ir drąsiai atrėmei iššūkius. Metas pergalvoti viską iš naujo. Dabar jų eilė evoliucionuoti ir veikti.

O tu tuo tarpu pasitikinčiai nusišypsok tavyje įdiegtai nepagrįstai kaltei, padėkok už gautas pamokas ir išmesk ją į šiukšlių dėžę negrįžtamai.

Atmink, būdama(-as) gera(-u) kitiems ir išduodama(-a) save, niekada nesukursi pusiausvyros pasaulyje. Tu esi verta(-as) būti matoma(-u) ir išgirsta(-u).

O jeigu vis tik negausi palaikymo iš aplinkos, turi išmokti palaikyti pati(-s) save. Kiekvienas yra atsakingas už kūrimą savosios laimės. Tame tarpe ir tu. Pirmyn.