Depresija kartais formuojasi dėl per didelio GODUMO, egoizmo. Mes kenčiame ir jaučiamės nepatenkinti savo dabartiniu gyvenimu dėl to, kad negauname ar neturime to, ko norime. Nesvarbu, kas tai: gerai apmokamas darbas, mylimas partneris, stipri sveikata, patraukli išvaizda, turiningai leidžiamas laisvalaikis, egzotinės kelionės ar pan.
Su noru kažką turėti atkeliauja ir “prisirišimo nerimas”. Nerimą mes jaučiame tuomet, kai prisirišame prie tikslo, norimo rezultato, aplinkybių ar žmogaus. Vidinė sumaištis kyla, kai tikime, kad mums kažkas priklauso amžinai, kad viskas privalo būti pagal mūsų suvokimą, lūkesčius ir žūtbūt tai stengiamės išlaikyti.
Bet kuriuo atveju, dėl patiriamo trūkumo ar siekio kontroliuoti tai, ką norime gauti, jaučiatės nelaimingi. Didėjantis nepasitenkinimas savimi ir augantis godumas galiausiai žmogų veda ir į dvasinį skurdą.
Paprastai savo dabartinę padėtį mes:
1) Lyginame savo dabartinę padėtį su savo PRAEITIMI – t.y. tuo, ką gero turėjome anksčiau, tačiau dabar dėl kažkokių priežasčių praradome arba nesiseka gauti taip lengvai.
2) Lyginame su KITŲ GEROVE – t.y. žvalgomės į aplinkinius, vertiname, ko jie yra pasiekę, ką turi, jautriai reaguojame į jų komentarus apie mūsų padėtį.
Kaip įveikti godumą?
1) Pažabokime savo godumą: SUPAPRASTINKIME „laimingo“ gyvenimo standartus, racionaliai vertinkime turimus poreikius ir ambicijas – ar tikrai mums reikia tiek daug, taip dažnai, taip tobulai, taip, kaip visi turi, daro, patiria..? Jeigu vis tik norime visko – turime būti pasiruošę už tai sumokėti.
2) Esame linkę susikoncentruoti į šalutinius dalykus, užuot sprendę tai, kas išties #svarbu. Prisiimkime ATSAKOMYBĘ už savo gyvenimą: visada yra išeitis, tad nustokime ieškoti kaltų išorėje, venkime keisti kitus – keiskimės patys, priimkime kitokius sprendimus.
3) Keiskime požiūrį: gyvenimas mums nieko NESKOLINGAS – viską, ką mes turime dabar yra tai, ko mums labiausiai reikia. O jeigu mūsų netenkina tai, ką turime – metas pokyčiams!
4) Būkime atlaidesni ir ŠVELNESNI SAU: nustokime nuolatos plakti save, siekti tobulumo visame kame. Nebus visada taip, kaip norime. Mokykimės turėti, būti ar atlikti darbus ne “tobulai”, bet “pakankamai gerai”.
5) Suprasdami visa ko LAIKINUMĄ, nekurkime pernelyg grandiozinių ar ilgalaikių tikslų: palaipsniui kažko siekime, mokykimės, rūpinkimės savo gerove, bet supraskime, kad materialūs dalykai nėra amžini ir nuolatos kinta – ar tai būtų sveikata, jausmai, partneriai, darbai, pinigai, nuosavybė, išvaizda ar kt.
6) Nerimas mažėja tuomet, kai PALEIDŽIAME LŪKESČIUS, suvokiame, kad niekas mums nepriklauso, viskas gyvenime yra laikina. Nerimą pakeičia ramybė, kai susitaikome su tuo, kas yra, išsilaisviname iš poreikio kontroliuoti išorinius dalykus: žmones ir aplinkybes. Kartais norėti mažiau – reiškia turėti daugiau.
7) Praktikuokime DĖKINGUMĄ už mažus kasdienius dalykus: nukreipkime dėmesį ne į tai, ko neturime, negalime, nesame, bet į tai, kas yra gero dabartiniame gyvenimo etape. Išmokime džiaugtis paprastais dalykais, kuriuos galime susikurti patys ir be didelių pastangų, tačiau kurie atneštų mums ar kitiems žmonėms džiaugsmo.
8) Įsivertinkime savo gyvenime davimo-gavimo pusiausvyrą. Išmokime DUOTI, o ne tik imti ar reikalauti iš kitų to, kas mums gal net ir nepriklauso. Gebėjimas duoti ir nuoširdus noras suteikti kokią nors pridėtinę naudą kitam žmogui padeda ne tik įveikti godumą, bet ir didinti savivertę. Tik nepastrikime su be atodairišku dalinimu – duodami nepamirškime pasilikti rezervo ir sau.
9) Lavinkime gilesnį sąmoningumą: keiskime tai, ką galime pakeisti, o visą kitą palikime aukštesniosioms jėgoms. Viskas, kas vyksta mūsų gyvenime, turi savo priežastį – t.y. PAMOKĄ, kurią turime išmokti, suprasti, patirti. Taip mes augame kaip asmenybės.
10) Kartais mes norime daugiau, nes kiti tai turi. Norime būti priimti į “išrinktųjų” ratą. O kam? Kad jumis žavėtųsi? Kad jus mylėtų? Mažiau galvokite, ką apie jus galvoja KITI. Ar iš tiesų norite būti kitų įvertinti ir priimti tik dėl to, kad atitinkate kitų žmonių apsibrėžtus sėkmės kriterijus, o ne už tai, kas esate iš tikrųjų? Kaip kiti pasiekia savo laimę, ne visuomet nulemia mūsų sėkmės matą. Be to, bandydami įtikinti kitus, kad esame laimingi, nebūtinai tokiais ir tapsime. Koncentruokitės į save ir kas jums iš tiesų svarbu. Kas jūs esate? Tas tikrasis jūs..? Kas iš tiesų skatina jūsų širdį stipriau alsuoti ir šypsotis iki ausų?
Mes taip dažnai įsisukame į tą įšorinį pasaulį, kad pamirštame, kaip tiesiog gyventi. Be lūkesčių, reikalavimų, pareigų, vertinimų, pasiekimų, noro patikti ir pritapti. O REIKIA VISAI NE DAUG. Tegul maži ir paprasti dalykai padeda mėgautis tuo, kas jau yra, ir tuo, kas jau esame. VISKO PAKANKA. Tik reikia daugiau girdėti ne išorę, o įsiklausyti į vidų. Širdį. Ten visi atsakymai ir vidinė tėkmė.
Vidinės harmonijos link…
