Nei vienas iš mūsų nesame apsaugoti nuo išorinio poveikio, iššūkių ar nesėkmių. Patirtys mums duotos kaip mokymosi šaltiniai geriau pažinti savo vidinį pasaulį. Atsukdami nugarą kylantiems jausmams, mes įkaliname save neįsisąmoninto mikrokosmoso sumaištyje, kuri niekur nedingsta.

Ramybę mes atgausime ne kontroliuodami išorės aplinką, o tyloje reflektuodami įgytą patirtį, išjausdami to energiją ir empatiškai priimdami visa, kas yra. Namai yra švarūs, kai išnešame šiukšles ir išvalome nešvarumus. Panašiai ir su mūsų vidumi: mintis, jausmus ir traumines patirtis svarbu atpažinti, išjausti ir paleisti, kad būtų daugiau erdvės naujiems potyriams be apsunkinančio praeities bagažo.