Sveiki, esu AUŠRA KOLBERGYTĖ. Panašu, kad į šį pasaulį atkeliavau daug mokytis, patirti ir transformuoti save vis į kažką naujo. To pagrindu taip pat kryptingai vystėsi ir mano asmeninis bei profesinis augimas: esu saviugdos tyrėja ir praktikė, socialinių mokslų daktarė, edukologė, socialinio darbo magistrė, akademinių mokymų lektorė, sertifikuota koučingo specialistė, terapinių metaforinių-asociatyvinių metodų, teta-gydymo, hatha jogos, kitų meditacijų ir terapijos rūšių praktikė.
Kiek pamenu save, mane visada domino saviugda ir žinios apie patį žmogų: kas jis yra, kokie procesai vyksta jo viduje, kas jam yra svarbu, kaip įgauna energijos veikti, kokios jo galios ir kaip gali plėstis jo sąmonė. Man atrodo, kad žmoguje slypi neaprėpiama galybė neiššifruotos informacijos, kūrybinio potencialo, minties jėgos, intuityvios galios ir kitų neįtikėtinų resursų, kuriuos atskleidus ar išsiugdžius galima pasiekti užsibrėžtus tikslus ir susikurti pilnavertį gyvenimą – kupiną gausos ir vidinės harmonijos.
Visgi, gyvenimiška patirtis parodė, kad nepakanka optimistinio požiūrio į realybę, ypač tais momentais, kai ne viskas klostosi taip, kaip svajoji, esi suplanavęs ar norėtum. Nei vienas iš mūsų nėra apsaugotas nuo gyvenimo iššūkių, išbandymų, nesėkmių, netekčių ar krizių. Mes mažai buvome mokomi kaip suprasti save ir padėti sau tais sunkiais laikotarpiais, kada, atrodo, būna visko „per daug“. Dėka to, mano dėmesys vis labiau telkėsi ties asmenybę transformuojančia saviugda, kuri ženkliai keičia turėtą pasaulėžiūrą, tolesnį gyvenimo kelią ir ateities pasirinkimus.
Požiūris
Suaugusiųjų saviugdos fenomeno tyrinėjimams skyriau daug dėmesio savo doktorantūros ir podoktorantūros moksliniuose tyrimuose – man buvo įdomu suprasti, kaip kritinės gyvenimo patirtys skatina transformuojančių įžvalgų atsiradimą ir kaip to vysto žmogų kaip asmenybę holistine prasme.
Ką aš supratau? Kad kiekvienas mūsų yra labai skirtingas, tačiau siekia to paties – būti laimingu. Tačiau saviugda ir jos kryptys kinta priklausomai nuo žmogaus sąmoningumo lygio, charakterio savybių, gyvenimiškos patirties, išsikeltų tikslų ir vertybių.
Asmeniškai aš supratau, kad yra itin svarbu išlaikyti ryšį su savo vidine ašimi ir atsakingiau rūpintis savimi. Taip pat plėsti sąmoningumo ribas ir nuolat evoliucionuoti kaip asmenybei, mokantis iš patirčių, priimant sąmoningus sprendimus ir autentiškai kuriant realybę tokią, kokia yra pačiam žmogui prasminga. Įveikti sunkumus padeda gyvenimo patyrimas labiau iš stebėtojo pozicijos bei pažvelgiant į sudėtingas situacijas šiek tiek iš platesnės perspektyvos. Kalbant apie emocijas, supratau, kad su jomis „kovoti“ nereikia – atvirkščiai, svarbu išmokti jas atpažinti ir gerbti, nes jos suteikia reikšmingos informacijos apie tai, kas iš tikrųjų vyksta mūsų gyvenime, kas privalo būti pamatyta ir kur yra reikalingas pokytis. Emocijos yra tam tikra energija kūne, kuri iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, todėl kylančias emocijas svarbu įsisąmoninti: išjausti jas stebint ir leidžiant joms transformuotis kūne, o ne neigti ar slopinti. Taip pat supratau, kad egzistuoja ir sielos poreikiai bei autentiška savasties prigimtis, kuri, net ir smarkiai tildoma loginio proto ar materialios visuomenės standartų, visada mums tyliai šnabžda ir stengiasi mus sugrąžinti į save, kad mokytumėmės save mylėti ir realizuoti stipriai išreikštus talentus pačiu tinkamiausiu būdu ir laiku.
Kaip vyksta saviugda ir asmeniniai pokyčiai?
Ką daryti, norint padėti kitam augti ar įgyvendinti pokyčius?
- Motyvacija. Žmogus turi norėti keistis ir turėti motyvaciją spręsti sunkumus darant pokyčius išorėje. Jam reikalingi vidiniai atsakymai ne tik kaip tą norimą pokytį padaryti, bet ir suprasti “kodėl man to reikia?”.
- Aiškumas. Šiame etape svarbu išsiaiškinti, koks yra žmogaus vaidmuo tame etape (santykis su aplinka), kokie tikrieji išgyvenimai (emocijos, jausmai, fizinė sveikata), kas jam yra svarbu (poreikiai, norai, vertybės), kas trukdo viduje (įsitikinimai, baimės, trauminės patirtys), kokios galimos kliūtys ar pokyčio pasekmės išorėje, kokius prieinamus resursus turi?
- Sprendimai. Ką darysiu su ta informacija, kurią išanalizavau ir supratau? Kokios pozicijos laikysiuosi ateityje? Kokius tikslus išsikelsiu? Čia svarbu suprasti, kad sprendimas nieko nedaryti irgi gali būti sprendimas, bet jis yra sąmoningas ir suteikiantis daugiau vidinės ramybės (nebelieka blaškymosi, sumaišties).
- Planavimas. Suskaidyti didelius tikslus į mažesnes dalis. Numatyti bent keletą žingsnių į priekį, kad būtų įtvirtinti pokyčiai. Sudaryti detalų planą įpročiams formuotis.
- Valia. Įgyvendinti pokyčius. Drąsa ir pasitikėjimas savimi auga tik veikiant, bandant ir leidžiant sau klysti. Tobulai išbaigta pradžia neegzistuoja – svarbiausia yra pradėti.
- Rezultatai. Įvertinti pažangą, kad ir nedidelę. Apdovanoti save už tarpinius rezultatus. Stebėti nuokrypį, padarytas klaidas ar kilusius papildomus iššūkius. Ugdyti kantrybę ir atjautą sau suvokiant, kad retai įmanomas tobulas rezultatas per trumpą laiką.
Mano darbo metodai
Taigi, vidiniam darbui reikalingos žinios ir pasiryžimas mokytis naujų dalykų. BET: aš supratau, kad žmogus įvairius „pamokymus“ ir „išminties perliukus“ ne visada noriai išgirsta, geba suprasti, tinkamai priimti, ypač tais atvejais, kai atkreipiamas dėmesys į vidinio pokyčio reikalingumą, kuris nėra malonus. Dažnu atveju įsijungia pasąmoniniai procesai – t.y. natūralus žmogiškas pasipriešinimas likti ten, kur esame įpratę, nepriklausomai, kad viduje skauda ar gyvenimo aplinkybės daro daugiau žalos negu naudos.
Dėl šios priežasties, mano požiūriu, geriausia žmogui suteikti saugią erdvę tyrinėti save – sustoti nuo kasdienio bėgimo ir problemų vengimo bei skirti sąmoningą laiką reflektuoti patirtį garsiai, siekiant įgyti daugiau aiškumo apie rūpimus dalykus ir geriau pažinti save. Dažnu atveju klientas nesąmoningai numano, kaip spręsti kilusias problemas, tačiau sunkumų kyla pačiam susitelkti ir iškelti visa tai į paviršių įsisąmoninant tai, kas jam yra išties svarbu.
Mano tikslas grupinių mokymų ar individualių konsultacijų metu – padėti žmogui įsiklausyti į savo vidinį pasaulį ir atrasti jo unikalų būdą priartėti prie savo „laimingo gyvenimo“ paveikslo. Rezultatui pasiekti pasitelkiu ne tik turimas žinias, bet ir savianalizės užduotis, kryptingus ugdomuosius klausimus ir metaforines-asociatyvines priemones, kurios paskatina žmogų pažvelgti į situacijas iš šalies, atsiribojant nuo jau turimo žinojimo. Nors eigoje ir pasidalinu savo žiniomis ar įžvalgomis, tikrasis pažinimas vyksta per asmeninį patyrimą, atrandant autentiškus sprendimus, kurie kyla iš kliento pasąmonės ir individualaus patyrimo. Toks darbo metodas padeda gauti reikalingą informaciją apie save ir modeliuoti galimas ateities situacijas esamu momentu. Tai yra efektyvu, nes vyksta sąmonės transformacijos čia ir dabar – patiriama daugiau nuoširdaus suvokimo įtvirtinant žinias, kas apsaugo nuo vidinio pasipriešinimo saviugdai ir informacijos atmetimo. Be to, toks reflektyvus saviugdos procesas yra įdomus, įtraukiantis ir žaismingas, nes pasitelkiamos įvairios vizualinės asociacijos, kurios ne tik suteikia teigiamų emocijų, skatina geriau įsiminti informaciją ir atrasti netikėtų įžvalgų, bet ir lavina intuiciją, padedančią priimti širdžiai artimus sprendimus.